Kuriais atvejais yra reikalinga išplėstinė neurologo konsultacija, atliekant elektroneuromiografinį tyrimą?

Jei Jus vargina naktinis – rytinis ar jau nuolatinis rankų (pirštų) ar kojų tirpimas, riešų ar alkūnių srities skausmas, peties skausmas, pėdų deginimas, gėlimas ar „skruzdėlyčių lakstymas“ jose, raumenų mėšlungis, spazmai ar trukčiojimas, raumenų nuovargis, sumažėjusi raumenų jėga, jei krenta daiktai iš rankų, jei negalite atsistoti iš tupimos padėties arba paeiti ant kulnų ar kojų pirštų galų, jei yra pakitusi Jūsų eisena, jei vargina stuburo juosmeninės ar kaklinės dalies skausmas, veidinio nervo pažeidimo požymiai, jei nusileido vienas arba abu akių vokai, jei norisi sužinoti, kaip atsistatinėja Jūsų periferiniai nervai po atliktos periferinių nervų pažaidos korekcijos operacijos, jei Jūsų artimieji serga paveldima nervų – raumenų liga ir Jums norisi žinoti, ar šios ligos neturite ir Jūs, – rekomenduojame atvykti ENMG tyrimui.

Didelė dalis nervų sistemos ligų, nustatytų ankstyvoje ligos stadijoje, yra gydomos gana sėkmingai.

Informacija apie išplėstinę neurologo konsultaciją, atliekant elektroneuromiografinį tyrimą

Išplėstinės neurologo konsultacijos metu bus teiraujamasi apie Jūsų nusiskundimus, ligos pradžią, jos eigą, atliktus tyrimus bei taikytą gydymą, gretutines ligas. Atlikus neurologinį paciento ištyrimą bei elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimą, bus nustatoma diagnozė, skiriamos tolesnės rekomendacijos bei gydymas.

Elektroneuromiografija (ENMG) yra tyrimas, kurio metu vertinamas periferinių nervų laidumas, nervo-raumens jungties būklė, raumenų elektrinis aktyvumas.

ENMG tyrimo svarba:

  • leidžia objektyviai nustatyti tikslią apatinio juntamojo ar motorinio neurono pažaidos vietą;
  • pateikia informaciją, kuri tiksliai nervo struktūra yra nukentėjusi;
  • atsako į klausimą apie tai, kokio tipo nervinės skaidulos yra pažeistos;
  • nustato nervo raumens jungties ligas;
  • padeda diagnozuoti raumenų ligas;
  • adatinės miografijos tyrimas gali padėti rasti tinkamiausią raumenį biopsijai atlikti;
  • suteikia vertingos informacijos apie proceso  išplitimą, apimtį, sunkumą, trukmę, eigą ir pasveikimo prognozę;
  • padeda diferencijuoti tarp organinės ir funkcinės kilmės nervo ar raumens pakenkimo, tarp periferinės ir centrinės nervų sistemos pažaidos;
  • padeda aptikti besimptomes nervų sistemos ligas bei ligas pačioje ankstyviausioje jų stadijoje;
  • padeda tiksliai nustatyti motorinių vienetų skaičių pacientams, sergantiems šonine amiotrofine skleroze, bei objektyviai įvertinti ligos progresavimą;
  • tyrimas, atliktas dinamikoje, padeda įvertinti atsaką į paskirtą konservatyvų ar operacinį gydymą.

ENMG tyrimas yra skirstomas:

  1. Elektroneurografija (ENG):
    • Juntamųjų nervų laidumo tyrimas;
    • Motorinių nervų laidumo tyrimas.
  1. Elektromiografija (EMG) – elektrinių procesų, vykstančių raumenyje registravimas ir analizavimas.
  2. Neuroraumeninės jungties tyrimas (ritminė periferinio nervo stimuliacija (RNS), vienos skaidulos EMG).
  3. Plonųjų nervinių skaidulų (C ir A delta skaidulų) tyrimai:
    • Odos tyliojo periodo tyrimas;
    • Skausminio fleksinio reflekso (RIII atsako) tyrimas.
  1. MUNIX – motorinių vienetų skaičiaus nustatymas.
  2. Autonominės nervų sistemos tyrimas, registruojant odos simpatinį atsaką.

Kaip pasiruošti ENMG tyrimui ir ko tikėtis?

Prieš tyrimą iš vakaro rekomenduojama netepti rankų ar kojų kremu. Kitas specialus pasiruošimas nereikalingas. Paciento galūnės turėtų būti šiltos. Tyrimo metu anestezija nenaudojama. Ištyrimo trukmė 45-90 min. ar ilgiau (kartais iki kelių valandų), priklausomai nuo reikalingų diagnozei patvirtinti tyrimų skaičiaus bei apimties.

Nervų laidumo tyrimas (ENG) tiria periferinių nervų laidumą. Tyrimo metu maži metaliniai žiedeliai, diskai ar vienkartiniai lipnūs elektrodai, vadinami registruojančiais elektrodais, bus pritvirtinti prie jūsų odos vienoje jūsų galūnės ar kūno dalyje. Nedidelės elektros srovės trumpais impulsais bus stimuliuojamas jūsų tiriamas nervas. Elektrinės stimuliacijos vietoje pajusite dilgčiojimą ir raumens susitraukimą, kai elektrinė srovė tekės iš stimuliacijos vietos į registravimo elektrodus. Gauti atsakai bus registruojami ENMG aparate. Tyrimas gali būti kiek skausmingas, nes ENG metu naudojama elektrinė stimuliacija.

Atliekant RNS, 12-18 val. prieš tyrimą nevartoti acetilcholinesterazės inhibitorių.

Elektromiografijos tyrimas (EMG) įvertina raumenų funkciją. Tyrimui naudojamas labai plonas vienkartinis  adatinis elektrodas, pritvirtintas prie ENMG aparato. Oda dezinfekuojama servetėle su antiseptiku, tada adatinis elektrodas įduriamas į atpalaiduotą raumenį. Kai adata yra raumenyje, toje vietoje galite jausti lokalų spaudimą ar diskomfortą. Raumenų veikla gali būti girdima ir užregistruota ENMG aparate. Gydytojas jūsų paprašys nedaug ar maksimaliai įtempti tiriamą raumenį, kad jį būtų galima įvertinti darbe.

Po ENMG tyrimo nėra jokių veiklos apribojimų. Pabaigus tyrimą, visi nemalonūs pojūčiai praeina iš karto arba keletą dienų galite jausti nedidelį skausmą ar nemalonumą tyrimo vietoje. Ypatingai retais atvejais, jei pacientas jaučia didesnį skausmą po tyrimo, galima naudoti geriamus vaistus nuo skausmo. Speciali slauga nėra reikalinga.

Galimos tyrimo kontraindikacijos:

ENG:

  • Kardioverteris;
  • Širdies stimuliatorius (negalima atlikti periferinio nervo elektrinės stimuliacijos proksimaliai – Erbo taške);
  • Širdies kateteris.

EMG:

  • Kraujo krešėjimą veikiančios ligos (pvz: hemofilija, trombocitopenija);
  • Antikoaguliantų vartojimas (pvz: intraveninis heparinas, orfarinas, naujos kartos antikoaguliantai);
  • Sisteminės infekcijos (sepsis bei daugybinė išplitusi odos pažaida);
  • Sunkus bendradarbiavimas su pacientu;
  • Netiriamas raumuo, kuriame planuojama atlikti raumens biopsiją.